Raudonsnapis amarantas (Lagonosticta senegala)

Porelė raudonsnapių amarantų

 Šį kartą pristatau šiek tiek egzotiškesnę astrildų rūšį. Prisipažinsiu, nusipirkau šiuos paukštelius beveik aklai, nelabai ką apie juos žinodamas. O ir savininkas pasitaikė ne itin daug kalbų mokantis, tai susišnekėti nepasisekė. Parsivežus teko kibti į literatūrą, ir netrukus paslaptingieji paukščiukai buvo iššifruoti.

Kaip jie vadinami kitose kalbose?

Čekų: Amarant malý (mažasis amarantas)
Danų: Amarant (amarantas)

Valų: Amarant, Senegal Amarant, Senegalamarant, Senegal-Amarant (amarantas, Senegalo amarantas)

Anglų: African Fire Finch, Common Firefinch, Red-billed Fire Finch, Red-billed Waxbill, Senegal Firefinch (afrikinė ugninė amadina, paprastoji ugninė astrilda, raudonsnapė ugninė astrilda)

Ispanų: Amaranta Senegalesa, Astrilda Sanguíneo, Bengali Senegalés, Bengalí Senegalés, Pinzón Candela de Pico Rojo (Senegalo amarantas, kraujinė astrilda, bengališkasis senegalas, raudonsnapė astrilda)
Prancūzų: Amarante à bec rouge, Amarante commun, Amarante du Sénégal, Amaranthe à bec rouge, Sénégali amarante, Sénégali rouge (raudonsnapis amarantas, paprastasis amarantas, Senegalo amarantas, Senegalo raudonoji)

Italų: Amaranto beccorosso, Fringuello sanguineo (raudonsnapis amarantas, kraujinė astrilda)

Latvių: Estrilda senegala, Lagonosticta senegala, Lagonosticta senegalia
Norvegų: Amarant, Rødnebbamarant (amarantas, raudonsnapis amarantas)
Lenkų: amarantka czerwonodzioba, amarantka senegalska (raudonsnapis amarantas, senegalinis amarantas)

Rusų: крошечный амарант, обыкновенный амарант (smulkusis amarantas, paprastasis amarantas)

Slovakų: amarant cervenozobý , amarant červenozobý (raudonsnapis amarantas)

Slovėnų: amaranta (amarantas)

Švedų: amarant, rödnäbbad amarant (amarantas, raudonasisi amarantas)

Kaip matome, dažniausiai pasikartojantis žodis – amarantas. Kas tas amarantas? Ogi tai dažiklis, suteikiantis spalvą nuo tamsiai raudonos iki purpurinės, naudojamas maisto (kodas E123 J) ir kosmetikos pramonėje. Kiti atkreipia dėmesį į raudoną snapo spalvą, kiti į geografinį paplitimą – Senegalą. Kai kuriose kalbose, siekiant pabrėžti raudonumą, minima kraujo spalva. Tačiau lietuviškai „kraujinis“ man automatiškai asocijuojasi su dešra arba vėdaru... Gal ir gerai, kad šį kartą lietuvaičiai nebandė išsišokti ir pasirinko populiariausią  - raudonsnapio amaranto - variantą. Beje, man šiek tiek keistoka, kad daugelyje kalbų pabrėžiama tik snapo spalva. O juk šio paukštelio beveik visas kūnas raudonas.

Taigi, šiek tiek apie šiuos paukščius. Prieš dėdamas svetimų protingų žmonių sukurtą, o mano tik išverstą tekstą, paminėsiu, kad šie paukščiai kažkuo primena tigrines astrildas neporavimosi laikotarpiu. Sakyčiau net ir kaina J. Skiriasi, matyt, tik populiarumu, giesmele ir elgesiu. Giesmelė labai jau paprasta, nors gilus tembras malonus ausiai, o dėl elgesio, tai man labiausiai imponuoja jų skraidymo maniera – kartais pakimba kaip kolibriai vienoje vietoje ir dairosi, ką čia nuveikus, o sparnelių plazdėjimas neapsakomai malonus ausiai – toks švelnus, rodos, drugeliai plazdena.

Taigi, arčiau „mokslinių“ dalykų.

Paplitimas gamtoje:

Laisvėje amarantai gyvena didelėmis grupėmis ir dažniausiai sutinkami savanos miškuose. Jie yra labai paplitę Afrikoje ir nevengia gyventi šalia žmonių. Amarantai dažniausiai maitinasi ant žemės, čia renka įvairių piktžolių sėklas ir kai kuriuos vabzdžius.

Kuo amarantai įdomūs paukščių augintojams?

Amarantai yra puikūs paukščiai:

• jie yra maži ir patrauklūs akiai;

• jie nėra triukšmingi, bet jų giesmelė maloni ausiai;

• jie yra taikūs, tinka mišriai kolekcijai gausiai apsodintame voljere;

• jie gali daugintis kolonijose, mišriame voljere arba atskirame narve;

• jie gali būti kitų smulkių paukščiukų vaikų įtėviai ;

• jų didelis privalumas – lengvai vizualiai atskiriama lytis.

Natūralus šių aktyvių ir mielų paukščiukų elgesys sukuria namuose atpalaiduojančią nuotaiką.

Aprašymas:
Raudonsnapis amarantas yra 90-100 mm ilgio. Gyvena apie 5-7 metus.  Lytys skiriasi labai aiškiai. Suaugusių patinėlių plunksnos raudonos, o patelių – dominuoja rusvi atspalviai. Snapai rausvi, apie akis geltonas apvadas. Geltonas žiedas labai krinta į akis, ypač vyresnių paukščių. Sparnai ir uodega – rudi. Patelės turi šiek tiek daugiau baltų taškelių ant šonų negu patinėliai. Amarantai gyvena gana plačiame geografiniame areale ir gali būti keleto porūšių. Porūšiai skiriasi raudonos spalvos intensyvumu ir taškeliais ant šonų, kurių kai kurie porūšiai iš viso neturi. Amarantai būna šių porūšių:

Lagonosticta senegala senegala   -  paplitę Senegale
Lagonosticta senegala brunneiceps -  paplitę Etiopijoje ir Sudane
Lagonosticta senegala kikuyuensis  -  paplitę Kenijoje
Lagonosticta senegala abayensis  -  paplitę Etiopijoje
Lagonosticta senegala flavodorsalis  -  paplitę Nigerijoje
Lagonosticta senegala pallidicrissa  -  paplitę Angoloje
Lagonosticta senegala rendalli  -  paplitę Zambijoje ir Pietų Afrikoje
Lagonosticta senegala rhodopsis  -  paplitę Kamerūne ir Malyje

Mutacijos:
Minimos tik dvi raudonsnapių amarantų mutacijos: margieji ir gelsvieji.

Gyvenimo sąlygos:

Amarantai yra smulkūs paukščiai, tačiau jie aktyvūs ir todėl jiems reikia pakankamai daug erdvės. Geriausiai jie jaučiasi dideliuose narvuose ir voljeruose. Kuo ilgesnis narvas, tuo paukščiai turės daugiau galimybių skraidyti. Rekomenduojama vienai amarantų porai skirti 90 cm ilgio, 45 cm aukščio ir apie 45 cm pločio narvą.

Maistas:
Amarantai natūralioje aplinkoje lesa smulkias žolių ir kitų augalų sėklas, vabzdžius. Rekomenduojama maitinti įvairių sorų mišiniu, anyžiaus, sezamo, usnies, rapsų sėklomis, linų sėmenimis, kapotomis avižomis. Puikūs priedai prie sėklų – švieži žalumynai: brokoliai, kopūstai, morkos, agurkai, špinatai ir kiti tamsiai žalios spalvos lapai. Kietai virti kiaušiniai – geriausias proteinų šaltinis, kurį labai lengva paruošti. Gyvas maistas labai svarbus amarantų sveikatai. Besparnės drozofilos (Drosophila melanogaster) (viena iš lengviausiai namuose užsiauginamų „kultūrų“) - idealus maistas amarantams.

Paukščiams nuolat reikalingas šviežias vanduo ir kalcis (kiaušinio lukštas, kriauklės, sepijos).

Veisimas:
Amarantai sėkmingai dauginasi dideliuose narvuose ir voljeruose. Siūloma poreles atskirti  atskiruose narvuose, kuriuose gausu dirbtinių augalų. Poravimosi sezonui narve pakabinama pusiau atvira dėžutė ir/arba standartinis bambukinis skliautinis lizdas. Lizdo landa atsukama į narvo nugarėlės pusę. Tai sukuria šiek tiek daugiau privatumo. Amarantai paprastai renkasi bambukinius lizdus, kuriuose lizdelį suka iš kokoso plaušų ir plunksnų. Lizdą suka abu tėvai ir tam paprastai sugaišta nuo 5 iki 7 dienų.

Patelė paprastai deda 4 kiaušinius, kuriuos abu tėvai pakaitomis peri 12-14 dienų. Lizdo apžiūromis nereikėtų piktnaudžiauti. Išsiritę paukščiukai lizdą palieka po 3 savaičių. Dar dvi savaites siūloma juos palikti kartu su tėvais, o po to atskirti.

Jauniklių spalva panaši į patelės, tačiau be raudonos spalvos ant galvos, be baltų taškelių ir juodo snapo. Plunksnos raudoną spalvą įgauna po 6-9 savaitčių.

Gyvas maistas, drozofilos, milčius ir daigintos sėklos – pageidautini visus metus, o perėjimo periodu – būtini.